moss

Kaip aš ieškojau samanų

Nauji namai – nauji menai!

Taip! Ši diena atėjo! Mudu su L. išdidūs savų namų šeimininkai. Bėda ta, kad kol “namas” taps “namais”, dar teks nemažai padirbėti. Žinoma, šitas “vargas” tai ne tas, kur pas močiutę reikia tapetus perklijuot. Kai kuriesi sau, viskas atrodo šiek tiek kitaip. Palikusi betonavimo rūpesčius vyriškos lyties atstovam, atsidėjau interjero apmąstymams.. Savaime suprantama, pirmas logiškas žingsnis buvo užsiregistruoti “Pinterest’e”, nes juk joks save gerbiantis savamokslis dizaineris, dar neišsivertė be jo. Nesakysiu kiek valandų ten praleidau, bet manau, galiu save laikyti jų lojalia vartotoja. Nepaisant to, projektui apie kurį noriu papasakoti, įkvėpimą davė visiškas atsitiktinumas..

Geros idėja kyla netikėtai

Eilinį antradienį sekiau savo plakuotoj0 bičiulio uodegą, svysčiojančią pievoje, per pietų pasivaiksčiojimo. Netikėtai greta ėmė braškėti šakos, ir iš pamiškės išlindo mano bičiulė su savo gauruočium.

-Ką čia nešiesi? – paklausiau.

-Aj, va renku samanas, savo projektui.

O mane gi dabar baisiai domina visi projektai. “Tell me more”, tariau aš jai ir ji man papasakojo apie savo projektą “Miškas namuose”. Esmė tokia, kad samanomis padengiamas koks  nors paviršius – tai gali būti siena, paveikslas, rėmelis ar bet kas kitas. Man, pievų vaikui, žinoma, tokį daiktą turėti namuose – garbės reikalas.

Kaip aš ieškojau samanų

Pirmiausiai žinoma, reikėjo viską “išgooglint”. Išsiaiškinau kaip jas reikia apdoroti, kad galima būtų naudoti. Besiaiškinant technines vingrybes, užkliuvo ir tokių dalykėlių gamintojai (taip taip, pasirodo stebuklo aš čia neatradau). Jie gamina dekoracijas iš samanų kabinamas ar pastatomas. Na, aš žmogus smalsus, pasidomėjau kiek gi jų grožybės kainuoja.. geriau būčiau neklausus. Mikliai susirinkau lopetėles ir visa žvitri ankstų šeštadienio rytą baisiai nelaimingą L. ištempiau į miškus. O samanų pasirodo miške nėra taip paprasta rasti, ypač kai joms keliami tokie aukšti reikalavimai. Turi būti lygios, kaip kempinėlės, smaragdinės, pageidautina švarios.Spėkit kiek tokių pavyko rasti? Teisūs tie kurie spėja, kad nepavyko. Baisiai nusivyliau, nes pasirodo tų samanų rūšių yra milijardas + viena. Ir dauguma jų auga niekam tikusiais kuokštais ant ilgų stiebelių. Nieko nepešę, apsisukom ir išdulkėjom atgal. Jau visai palei pat namus už akių užkliuvo šaligatvis. Šventieji samanų dievai! Puikiausios medžiagos rankdarbiui tiesiai po kojom. Puoliau gremžti akmenis ir šaligatvius rinkdama “žaliajį auksą” ir ignoruodama keistus žmonių žvilgnius. Juodom rankom ir su plačia šypsena veide, grįžom namo.

Kaip daromas menas

Kai samanos jau džiūsta, reikia pasirūpinti pagrindu. Pirmam blynui nusprendžiau su naujom sienom neeksperimentuoti, todėl pasirinkau paprastesnį – faneros plokščių variantą. Išsipjoviau reikalingas formas ir dabar lauks klijavimo darbai. Tikiuosi nepasikartos vaikystės suklijuotų pirštų fiasko!

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s